Neištikimybės painiava

Neištikimybės įvairovė neišmatuojama. Kai kuriems taip atsitinka, kiti to nori; su meilužiais bendraujama labai dažnai ir labai retai; keletą mėnesių ir dešimtis metų; spontaniškai ir pagal grafiką; kartais tik vienas turi porą ar šeimą, kartais abu; egzistuoja ir dvasinė neištikimybė, kuri gali dar labiau kankinti. Vienais atvejais iš tiesų mylimas meilužis; kitais- gilesni jausmai sieja porą, o meilužiai gali keistis; bet dažniausiai nei patys veikėjai, nei išorinis stebėtojas nebežino, kur tiesa ir kuo daugiau dalyvių, tuo sunkiau ką nors išspręsti. Suprasti, kokie yra tikrieji jausmai tampa gyvybiškai svarbu. Išduotieji dažnai patiria tokius intensyvius neigiamus jausmus, kad nebesigilina kas sukėlė ir palaiko neištikimybę, o tik kenčia ir kaltina. Bet tik suvokdami, kodėl buvo pasukta neištikimybės keliu, kas ją sukelia ir palaiko, galime kalbėti kaip išspręsti šią sudėtingą santykių problemą.

Kodėl žmonės būna neištikimi? Kai kurios neištikimybės priežastys banalios ir aiškios, o būna ir labai keistų. Akivaizdu, kad neištikimybė svetimautojui atneša neabejotiną naudą, dėl kurios jis nelinkęs to atsisakyti. Štai apie kokias neištikimybės priežastis kalba mano klientai (žemiau pateikiamos ištraukos iš konsultacijų ir klientų dienoraščių):

Neištikimybė išgelbsti nuo depresijos dviese

Žinoma, dažniausiai neištikimybę sukelia santykių problemos, o ypač chroniškos, kai po kovų žmones apima nusivylimas, sustingimas ir nuobodulys. Dažniausiai taip atsitinka kai santykius paliečia vidurio amžiaus krizė. Po karo garuoja griuvėsiai, žmonės vienas kitą slopina, atskiri kambariai, mirę santykiai, tuščiame kevale nieko nevyksta. Jei niekas nesikeis, pralaimės abu. Nusivylęs vyras nesiryžta išeiti, bet suranda meilužę ir jinai jo laukia. Trečias žmogus gali būti tik laikinas pakeleivis, tik priemonė sukaupti jėgas ir apsispręsti , arba tikra naujo gyvenimo viltis.

Neištikimybė laikinai atgaivina ir pakelia savęs vertę

Neištikimybė padeda išsitiesti. Neištikimybėje galima pagyventi nuostabia santykių pradžia, kai dar neprikaupta nuoskaudų, viska gyva ir laisva. O jei rasime žmogų, kuris vertingesnis, nei mes patys, tai net ir mūsų vertė gali pakilti. Meilužiai vienas kitą vertina geriau, nes negyvena kartu, vienas kito paveikslo negadina banali proza. Klientas, besiruošiantis skirtis su antra žmona, buvusia meiluže, pasakoja:

“Tuos pora metų, kai gyvenau su žmona ir norint susitikti reikėdavo įveikti dideles kliūtis, aistra buvo stipri, o susitikimai nekasdieniški, jausmingi. Kai išsiskyriau su žmona ir ėmėme gyventi kartu, visa romantika dingo per keletą mėnesių ir aš supratau, kad sutariame daug blogiau nei su žmona. Meilė tarp meilužių paradoksaliai primena psichoterapiją – kai žmonės nesusiduria realiame gyvenime, galima sukurti gydantį santykį: Ji manęs klausosi, mane giria, šalia jos aš imu tikėti savimi ir atsigaunu. Kai ją sutikau, atsirado noras dirbti ir gyvenimas tapo šviesesnis“.

Neištikimybė padeda sukurti optimalų atstumą

Neištikimybė sukuria laisvę ir perspektyvą, kai žmogus dūsta nuo artumo. Anekdotas apie Leniną: „Žmonai pasakei kad eini pas meilužę, meilužei- pas žmoną, o pats į kamaraitę ir mokytis, mokytis“. Kai jautiesi silpnas, artumas gali būti baisus. Galima susilieti ir nebesuvokti savo norų, nebesugebėti paprieštarauti, tapti valdomam, jaustis stebimu, tapti nuvertintu. Baisu priartėti ir pakliūti į apgailėtiną padėtį, kad tave gali palikti ir tu kentėsi. Kai bijoma per didelės priklausomybės nuo vieno, surandamas antras ir išliekama nepriklausomu nuo abiejų: “Nors aš labai myliu vyrą, kartais jaučiu, kad nebėra mano „aš“, ir man tiesiog ima trūkti oro. Jis sako, kad žmona ir vyras viską turi daryti kartu, galima pagalvoti, kad  visą laiką turime laikytis už rankų. Aš darausi vis labiau suirzusi, kol susipykstam. Tik tada aš išdrįstu vakarą praleisti ne namie ir susitikti su buvusiu. O kitą dieną jau ir vėl norisi būti kartu.”

Neištikimybė – savotiška seksualinė terapija

Kai kas geidulingumą atskiria nuo meilės. Tyrimai rodo, kad net 20 proc. žmonių seksualumas išauga, kai susipykstama ar bėgant nuo prislėgtumo: “Kai man liūdna, džiaugsmą man sukelia tik seksas. ” Kartais pomėgis virsta į sekso maniją, užkariavimas sukelia adrenaliną, išsirenkamas žmogus „išpakuojamas“ ir vėl vaikštoma po parduotuvę, tuštumos darosi vis daugiau. Sekso ieškoma ir dėl liūdnų biologinių nesuderėjimų – kai kurie žmonės iš tiesų turi labai stiprų libido, o kitiems beveik nereikia mylėtis, tuo tarpu mylinčiojo jausmai pakimba tarp dangaus ir žemės: “Seksualiniai santykiai su vyru man niekada nebuvo malonūs ir jie pas mus vyksta tik kas kelis mėnesius, bet juk tai nereiškia, kad jis turi eiti pas kitas?”

Neištikimybė – santuokos ramentas

Keisčiausia priežastis: kartais pasitelkiant į pagalbą neištikimybę bandoma iš paskutiniųjų išlaikyti dingstančią meilę, kai mylintysis bando nešti visą santykių naštą ir jos nepaneša. Neištikimybė – tarsi ramentas, kai reikia kompensuoti ne tik seksualinį, bet ir pavyzdžiui, kalbėjimosi, jausmų trūkumą. Kai trūkumas kompensuotas – sutuoktinių santykiai daug geresni: “Kai dabar galvoju apie gyvenimą santuokoje, matau, kad iš tikro gerai sutarėme su vyru tik tuos keturis metus, kai turėjau meilužį. Mano nuotaika būdavo puiki ir iš vyro reikalavau daug mažiau.”

Žmogus vertina mylimąjį, ieško sprendimo, iš visų jėgų dangsto ir dangsto bendravimo skyles. Neištikimybė – tik palaikymas, atgaiva, neigiamų jausmų kanalizacija, kai išsiskyrimas negalimas, o jausmai karšti ir skaudantys: “Aš negaliu išsakyti nepasitenkinimo mylimajam ir guodžiuosi gerbėjui, taip išvengdama skausmingo apleistumo jausmo. O gal padėtų, jei mylimasis negalvotų, kad aš jo visiems laikams ir pavydėtų? Gal tada aš atkreipčiau jo dėmesį?” Gerbėjas tik žaisliukas poros rankose. Jis trumpam leis įkvėpti oro, atgaivins partnerės savivertę, kad įgavus naujų jėgų būtų vėl galima grįžti pas mylimąjį.

Neištikimybė – tiesos paieška

Papildomi santykiai gali būti drąsus eksperimentas, norint suvokti tiesą: ar iš tiesų myliu, ar ne? Gal su kitu būtų geriau? O gal klystama, kai norisi išeiti? Neištikimybė gali padėti vieno ar abiejų vystimuisi ir galiausiai net sutvirtinti šeimą. “Toje sukrečiančioje kelionėje aš netikėtai stipriai įsimylėjau. Grįžusi namo suvokiau, kiek daug prarasčiau, jei subyrėtų šeima, bet tuo pačiu aštriai ilgėjausi kitokio gyvenimo, kuris būtų, jei išeičiau pas jį. Visiškai užsikankinusi abejonėse, vieną dieną  pajutau kad manęs tarsi nėra – kad gyvenau susiliejusi su vyru, o kelionėje beveik priėjau prie to, kad tą patį padaryčiau su kitu. Pamažu ėmiau suvokti savo asmeninį identiškumą, atskirą nuo jų abiejų ir suvokiau, kad nebūdama pati savimi, nė vieno iš jų nemylėjau iš tikro.”

Neištikimybė – poligamijos apraiška

Galų gale neištikimybė gali būti bandymas tiesiog mylėti du žmones. Jei jau taip nutiko: “Jos labai skirtingos ir viena kitą papildo. Aš labai prie jų prisirišau ir man reikia jų abiejų, net seksualine prasme. Jos nujaučia kaip yra, bet manęs negaudo, nes man užtenka jėgų jas abi padaryti laimingomis. Pavydžiu musulmonams.”

Vietoje pabaigos

Silpstant tradicijoms, bendruomenei, didėjant susvetimėjimui, meilė atrodo vienintelis išsigelbėjimas. Didžiausias tykantis pavojus – būti nemylimam, buvimas su žmogumi, kuris manęs nemyli, veda į pražūtį. Priklausomybė žmogui reikalinga kaip deguonis. Nemylimų žmonių imuninė sistema blogiau kovoja su ligomis ir blogiau priešinasi augliams. Tik kodėl taip sunku mylėti vieną žmogų? Kuo artimesnis bendravimas, tuo labiau išryškėja patologiniai bruožai, turintys kankinančias pasekmes abiem ir neretai tenka nusileisti tam, kuris sveikesnis. Neištikimybė tampa išeitimi bėgant nuo kančios ar net ligos. Kuo toliau, tuo labiau žmonės jaučia teisę į asmeninę laimę ir bendravimas su vienu žmogumi nebepatenkina visų jų poreikių. Ilgėja gyvenimo trukmė, žmonės keičiasi, todėl vidury gyvenimo jie gali suvokti, kad nebetinka vienas kitam. Kuo įvairesnė kultūra, tuo daugiau bendravimo galimybių ji linkusi pasiūlyti. Ar ateityje neištikimybė netaps norma?

O gal išdrįsti nebemeluoti ir drąsiai spręsti santykių problemas: „Mes nutolome, aš dairausi aplink, bandydamas rasti artimą žmogų, nebegaliu, nebemoku priartėti prie tavęs…“? Gal vis dėlto verta meilės ieškoti ne keičiant partnerius, o dviese, su tuo pačiu žmogumi? Juk net jei neištikimybė ir kažką duoda, ji sugriauna nepalyginti daugiau – ne tik šeimą, bet ir savivertę, pasitikėjimą kitais, tikėjimą ateitimi. Atsiradus trečiam žmogui gali pasidaryti taip sunku, kad nors persiplėšk. Žaidimas su meilės santykiais – tai grėsmė susprogdinti emocinį dinamitą. Meilės ryšį mokslininkai sulygina su motinos ir kūdikio ryšiu – jis labai stiprus, o atsiskyrimas sukelia baimę ir neištveriamą skausmą. Prasideda tikras moralinis pragaras. Bet kuriuo atveju reikės ko nors gedėti, o neteisingo pasirinkimo gali tekti gailėtis ilgai. Todėl tiesą būtina surasti kuo greičiau.

Straipsnis pirmą kartą spausdintas www.asirpsichologija.lt


Panašūs straipsniai:




Genovaitė Petronienė
Genovaitė Petronienė - psichologė psichoterapeutė
16 metų užsiimu psichterapine bei psichologine praktika. Padedu įveikti krizes,taikau į gilesnius pokyčius orientuotą egzistencinę ir psichodinaminę psichoterapiją. Konsultuoju suaugusius. Privačios konsultacijos Vilniuje, Basanavičiaus 18 А-43
Kontaktai: mobilus +37068604243
Elektroninis paštas: genute.petroniene@gmail.com