Interviu: kaip santykiuose pagausinti laimės?

Ką daryti, kad poroje būtume laimingi, kur slypi kiekvieno iš mūsų asmeninė laimė? Kaip nepamirštant savo poreikių, patenkinti ir savo antrąją pusę? Ko reikia, kad ilgalaikių santykių nepražudytų užklupęs nuobodulys ar rutina?

Šiuos ir daugiau klausimų Psichologijos ir mokymų centro „Azimovas“organizuotame seminare „Nuo ko priklauso laimė ilgalaikiuose santykiuose?“ gvildeno daugelio metų darbo patirtį turinti psichoterapeutė Genovaitė Petronienė.

„Psichologai pernelyg daug skęsta nelaimėse ir problemose. Jie vis kažką narsto ir sprendžia. O kartais norisi kažkokios atsvaros. Norisi šiek tiek daugiau sužinoti ne tik, kaip išlįsti iš tam tikrų bėdų, bet ir – kaip tapti laimingu. O tai, pasirodo, yra du skirtingi dalykai“, – seminarą pradėjo psichoterapeutė ir paprašė visų dalyvių apskaičiuoti savo laimės vidurkį. Anot jos, šis skaičius gali itin daug pasakyti ir apie kiekvieno mūsų asmenybę.

„Pasidarykite svarbesnių gyvenimo periodų sąrašą ir kiekvieną iš jų įvertinkite dešimtbalėje sistemoje. Skaičiai nuo vieno iki dešimties reiškia, kiek tuo metu buvote patenkinti savo gyvenimu. Taigi, kaip įvertintumėte savo laimės būseną ikimokykliniais metais, pirmosiose mokyklos klasėse, paauglystėje, paskutinėse klasėse, studijų metais, pirmaisiais darbo metais, iki santuokos ar svarbios draugystės ir po jos, arba prieš vaiko gimimą ir po jo, bei dabartinę savo būseną?

Prasminiai gyvenimo įvykiai gali būti labai įvairūs ir individualūs, bet apsiribokime maždaug dešimčia jų. Dabar visus surašytus skaičius sudėkite ir iš išveskite vidurkį; šis skaičius – jūsų asmeninis laimės statos taškas“, – aiškino G.Petronienė.

Anot jos, psichologai yra atradę, kad šis taškas sulaukus brandos nusistovi ir praktiškai nebesikeičia per visą tolesnį žmogaus gyvenimą, nepaisant net ir sunkių jo gyvenimo periodų – net patyrus stiprų sukrėtimą po artimo žmogaus mirties, rimtos ligos ar kitų gyvenimo tragedijų, žmogaus laimės statos taškas kiek nukrinta, tačiau po kelerių metų jis vėl atsistato.

„Labai įdomu paminėti ir tai, kad žmonės, dvejus metus pabuvę artimuose santykiuose, dažniausiais atvejais grįžta į tą savo laimės statos tašką, kuris buvo prieš šiuos santykius. Taigi, tai reiškia, kad santykiai papildomos laimės žmogui neatneša, nebent jo ar jos antrosios pusės laimės statos taškas yra žymiai didesnis. Tačiau dažnais atvejais žmonės, kurių taškai iš esmės skiriasi, paprastai ir nebūna ilgai kartu, nes jie tiesiog nueina skirtingais keliais“, – tikino psichoterapeutė.

Asmeninė laimė

Specialistė tikino, kad laimės tiesiogiai siekia tik dvi grupės žmonių. Tai: vaikai ir senoliai, o visi kiti, anot G.Petronienės, nori prestižo, meilės, geros karjeros, jaukių namų, pinigų. Taigi – siekia konkrečių tikslų.

„Kiekvienas iš mūsų vaikystėje tą teisingą perspektyvą turime, tačiau vėliau kažkodėl ją prarandame. Daugeliu atvejų tai yra labai susiję su užimtumu – mes, suaugusieji, paprasčiausiai neturime laiko, kada apie tą laimę mąstyti, o jeigu to laiko atrastume bent po valandą per dieną, galbūt pradėtume aktyviau tos laimės ir siekti. Juk savaime ji neateina“, – tikino psichoterapeutė ir remdamasi mokslininkų įžvalgomis įvardijo du svarbiausius laimės aspektus:

  • Saviraiška ir sugebėjimas save realizuoti, pildant savo svajones, dirbant mėgstamą darbą ar bendraujant su tinkamais žmonėmis.
  • Nuolatinis tobulėjimas įvairiose gyvenimo srityse. Net ir turint viską, ko norisi, tačiau kurį laiką tam nesikeičiant ir nė kiek netobulėjant, po kurio laiko apima nuobodulys. Ne veltui studijuojantis ar savo karjeros siekiantis žmogus visuomet būna laimingesnis nei tas, kuris jau viską yra pasiekęs. Šis faktas labiausiai išryškėja ir taip vadinamojoje vidurio amžiaus krizėje.

Psichologai yra atradę, kad jei mes užmirštame būti laimingais, tai tokiais mes ir nebūname. Taigi, laimę reikia specialiai įsisąmoninti.

„Ir svarbu ne tik tai, kas tą laimę sukelia, bet ir tai, kaip mes mokame ją patirti. Psichologai yra atradę, kad laimė yra patiriama dviem būdais. Ir vienas jų labiau būdingas vieniems žmonėms, kitas – kitiems“, – dėmesį atkreipė G.Petronienė ir pristatė psichologų įžvalgas.

  • Srauto pergyvenimas, arba optimali įtampa.Laimingi būname tuomet, kai vos vos jaučiame tam tikrą iššūkį savo veikloje, taigi darome tai, kas šiek tiek viršija mūsų sugebėjimus. Svarbu tik, kad tai keltų ne stresą, o lengvą iššūkį. Vaizdžiai kalbant, tai tarsi kompiuterinis žaidimas, kuomet einama nuo vieno lygio prie kito.
  • Įsisąmoninimas ir pasimėgavimas – angl. mindfulness. Svarbus čia yra laiko atradimas džiaugtis tam tikrais dalykais ir tą džiaugsmą įsisąmoninti, jį suvokti. Čia prieiname ir prie kito psichologų atrasto dalyko – jei mes užmirštame būti laimingais, tai tokiais mes ir nebūname. Taigi, laimę reikia specialiai įsisąmoninti. Padėtų paprasčiausias pratimas – kiekvieną vakarą susėsti su šeima ir prisiminti bent keletą per dieną nutikusių gerų dalykų, kurie kaip nors pradžiugino. Taip šie dalykai bus dar geriau įsisąmoninami.

Laimė santykiuose

Anot psichoterapeutės, svarbu išskirti ir tai, nuo ko priklauso ne tik asmeninė kiekvieno iš mūsų laimė, bet ir laimė santykiuose. Taigi, ko reikia, kad poroje būtume laimingi? Psichologai išskiria keletą aspektų:

  • Vadovavimo zonų pasidalijimas. Vienas vadovauja vienoje vietoje, kitas – kitoje. Kitaip tariant, pora yra pasidalijusi ir kruopščiai vykdo savo pareigas.
  • Vienas kito idealizavimas. Pora ne tik priima vienas kitą su visais trūkumais, bet dar kiek ir pagražina savo partnerio vaizdą.
  • Bendra veikla. Tai labai svarbus dalykas, ypač ilgalaikiuose santykiuose, kuomet pirminis susižavėjimas jau yra praėjęs. Pora, turinti bendros veiklos, iš kurios abu patiria malonumą, jaučiasi laimingesnė savo santykiuose. Čia įtakos turi ne tik turėjimas apie ką pasikalbėti, bendri potyriai, bet ir – kas svarbiausia – bendros teigiamos emocijos.
  • Atvirumas ir galėjimas nuoširdžiai kalbėtis. Tai ypač galioja pokalbiams apie problemas. Jei pora stengiasi jas ne apeiti, o aptaria, ieško jų sprendimų būdų ir sėkmingai jų randa, tuomet jie ir jaučiasi laimingesni.
  • Supratimas, kad santykiai turi savo kainą. Santykiuose negali turėti viską, ką nori, tad retkarčiais tenka aukoti tam tikrus savo pomėgius, veiklą.Nuobodulys ir problemų sprendimas santykiuose„Jei santykiai ilgam laikui paliekami visiškai jų nepuoselėjant, natūralu, kad jie atvėsta – žmonės vienas kitam tiesiog atsibosta. Visų pirma dingsta susižavėjimas, atvėsta aistra (ypač iš moterų pusės), ir galiausiai mylimas žmogus tampa nebeįdomus. Nuobodulys yra dažnas scenarijus ilgalaikiuose santykiuose, tačiau pastaruoju metu jis dažnai pasitaiko ir tarp trumpesnį laiką kartu esančių porų. Kodėl tai vyksta?

    Manymas, kad santykiai turi klostytis savaime, yra labai neteisingas, – tikina psichoterapeutė.

    Daugelis žmonių, ypač jaunų, įsivaizduoja, kad laimė įvyks savaime, kad jei jau sutikai tą „tinkamą“ žmogų, savo „antrąją puselę“, na tai jau ir turi būti viskas gerai.

    Tačiau dabar atsakykite, ar koks nors verslo įkūrėjas mano, kad sėkmingai įkurtas, bet paskui likimo valioje paliktas verslas, taip pat sėkmingai klestės, kaip ir pradžioje? Jokiu būdu – tada jis tiesiog nusiris žemyn. Manymas, kad santykiai turi klostytis savaime, yra labai neteisingas“, – tikina psichoterapeutė.

    Anot G.Petronienės, šis įsitikinimas būdingas tiek vyrams, tiek ir moterims. Ir nors dailiosios lyties atstovės yra dažniau linkusios rūpintis santykiais, jos irgi dažnai pamiršta tai daryti. Ypač tai išryškėja gimus vaikui, kuomet visas moters dėmesys sutelkiamas į jų auklėjimą, o vyrui tuomet belieka pasinerti į darbus. Psichoterapeutė tikina, kad vaiko gimimas yra bene vienas didžiausių santuokos ir santykių išbandymų, tačiau toli gražu ne vienintelis.

    „Labai svarbu mokėti atskirti esmines santykių problemas nuo mažųjų. Su mažosiomis problemomis geriausia elgtis pozityviai: jas apeiti, pralaukti ir nekrapštyti tų smulkmenų, tačiau daugelis žmonių to nemoka. O jeigu yra tikra bėda, tuomet spręsti ją reikėtų kitaip.

    Tarkime, jei problema – neištikimybė, dingusi aistra, prigesęs intymumas, nuobodulys, čia jau vaikščioti aplink nederėtų ir problemą vertėtų spręsti tuojau pat“, – tikina psichoterapeutė.

    Ji pateikia keletą psichologiškai veiksmingų sprendimo būdų, kurie padės santykiuose susidoroti su atsiradusiu nuoboduliu:

    • Pabūkite atskirai. Tai ypač padės ir antrajam punktui.
    • Įsivaizduokite, jei savo partnerio išvis neturėtumėte – mintyse pabandykite jį apskritai atimti iš savo gyvenimo.
    • Į savo partnerį pasižiūrėkite naujoko žvilgsniu. Prisiminkite, kokį jį ar ją matėte santykių pradžioje.
    • Spontaniškumas, žaismingumas, staigmenos. Nuo to laimė taip pat labai stipriai priklauso. Tik pagalvokite, kada paskutinį kartą nustebinote savo partnerį?
    • Iššūkiai vystymuisi. Jei keičiatės jūs, keisis ir jūsų partneris. Taip gyvensite tarsi vis iš naujo susitikdami. Nes jūsų pokyčius pamatęs ir supratęs partneris, natūraliai pradės keistis ir pats.
    • Daugiau patyrimų – tiek bendrų, tiek ir kaip dovanų. Tai taip pat padidina laimės santykiuose šansus.
    • Jei net ir šie aspektai nepadeda išspręsti problemų santykiuose, tuomet, anot psichoterapeutės, vertėtų apmąstyti, ar tikrai mokate savo partneriui tinkamai iškomunikuoti tą problemą.„Kokios pagrindinės klaidos padaromos, kai pradedama diskutuoti apie problemą? Arba susiriejama, arba problema taip ir paliekama neišspręsta. Čia reikia ieškoti kompromisų ir nebijoti patiems į juos leistis, nes santykiuose tai yra neišvengiamas dalykas.Labai dažnai stipresnioji poros pusė pradeda priešintis problemoms, o silpnesnioji pusė – nusileidžia, nes tai tiesiog pasirodo lengviau. Tačiau kas vyksta tokiu atveju? Tuomet nuolatos nusileidžianti pusė po truputį emociškai atsiriboja.Jam ar jai tokiu atveju derėtų savęs paklausti: ar tikrai padariau tiek įtakos, kiek tik galėjau? Juk įtaką daryti galima ne tik per spaudimą, bet ir gražiai – per prisigerinimą, prašymą, per susitarimus.

      Įtakos darymas yra ganėtinai sunkus dalykas ir dažnai būtent moterims sunkiau sekasi ją daryti. Būtent dėl to su problemomis susitaikiusios moterys, prikaupusios begalę nuoskaudų, dažniausiai ir tampa pagrindinėmis skyrybų iniciatorėmis“, – į liūdną statistiką dėmesį atkreipia psichoterapeutė.

      Labai dažnai stipresnioji poros pusė pradeda priešintis problemoms, o silpnesnioji pusė – nusileidžia, nes tai tiesiog pasirodo lengviau. Tačiau kas vyksta tokiu atveju? Tuomet nuolatos nusileidžianti pusė po truputį emociškai atsiriboja.

      Specialistė išskiria ir tris blogo problemų sprendimo stilius poroje:

      1. Primetimo-prarijimo stilius. Tai tas variantas, kuomet viena poros pusė, stipresnė ir labiau mokanti argumentuotai išreikšti savo nuomonę, užgožia savo partnerį ar partnerę.

      2. Individualistinis stilius. Sprendimai poroje priimami individualiai ir neatsižvelgiant į santykius. Tarkime, pora nesutaria, kur jiems važiuoti atostogauti, nes žmona nori pagulėti prie jūros, o vyras – paslidinėti į kalnus. Tokiu atveju kiekvienas atskirai ir važiuos ten, kur jam ar jai norisi. Kur tai gali nuvesti? Jei tai vyksta labai dažnai, pora ilgalaikėje perspektyvoje tiesiog pradės gyventi visiškai skirtingus gyvenimus.

      3. Simbiozės stilius. Šis stilius labai dažnas santykių pradžioje, tačiau tarp kai kurių porų jis išlieka gana ilgai. Tai reiškia, kad abu atlieka viską kartu, ir viena arba abi poros pusės net nesupranta, ar tai daro, nes patys to nori, ar dėl to, kad to nori partneris. Simbiotiški žmonės dažnai nesusivokia, ko jie iš tikrųjų nori – jie gyvena taip, kaip „reikia“ gyventi, o ne taip, kaip jie iš tiesų norėtų gyventi.

      „O dabar pagalvokite ir sau atsakykite – koks stilius yra būdingas jūsų tėvams? Tai svarbu, nes yra ganėtinai didelė tikimybė, kad jūsų problemų sprendimo stilius santykiuose bus lygiai toks pats“, – tikino G. Petronienė.

      Ką daryti, kad laimės santykiuose daugėtų?

      Dėl to, anot psichoterapeutės derėtų taip pat pasistengti. Ir visų pirma

      atsakyti sau į keletą klausimų – dėl ko dabartiniuose santykiuose jaučiatės labiausiai nelaimingi, kokie jūsų poreikiai nėra patenkinami ir kokių savo antrosios pusės poreikių nepatenkinate patys?

      „Garsus amerikiečių santykių psichologas Garry Chapmanas, išleidęs nepaprasto populiarumo sulaukusią knygą „5 meilės kalbos“, atkreipė dėmesį, kad kiekvienam iš mūsų yra būdinga tam tikra meilės kalba. Kitaip tariant, kiekvienas iš mūsų meilę suvokiame savaip, o norint būti laimingiems santykiuose, anot jo, reikia ne tik suprasti savo meilės kalbą, bet ir išmokti kalbėti savo partnerio meilės kalba“, – pasakojo psichoterapeutė.

      Tad kokios gi tos penkios meilės kalbos arba – kaip mes suvokiame meilę?

      • Meilė suvokiama per dovanas. Jei myli, tai turi dovanoti.
      • Meilė suvokiama per praleidžiamą laiką kartu. Jei myli, tai nori būti kartu.
      • Meilė suvokiama per prisilietimus. Jei myli, tai turi apkabinti, džiaugtis seksualiniais santykiais.
      • Meilė suvokiama per atliekamas paslaugas. Jei myli, tai turi padėti.
      • Meilė suvokiama per palaikymą. Jei myli, tai turi palaikyti, pagirti, padrąsinti.atsakyti sau į keletą klausimų – dėl ko dabartiniuose santykiuose jaučiatės labiausiai nelaimingi, kokie jūsų poreikiai nėra patenkinami ir kokių savo antrosios pusės poreikių nepatenkinate patys?„Garsus amerikiečių santykių psichologas Garry Chapmanas, išleidęs nepaprasto populiarumo sulaukusią knygą „5 meilės kalbos“, atkreipė dėmesį, kad kiekvienam iš mūsų yra būdinga tam tikra meilės kalba. Kitaip tariant, kiekvienas iš mūsų meilę suvokiame savaip, o norint būti laimingiems santykiuose, anot jo, reikia ne tik suprasti savo meilės kalbą, bet ir išmokti kalbėti savo partnerio meilės kalba“, – pasakojo psichoterapeutė.Tad kokios gi tos penkios meilės kalbos arba – kaip mes suvokiame meilę?
        • Meilė suvokiama per dovanas. Jei myli, tai turi dovanoti.
        • Meilė suvokiama per praleidžiamą laiką kartu. Jei myli, tai nori būti kartu.
        • Meilė suvokiama per prisilietimus. Jei myli, tai turi apkabinti, džiaugtis seksualiniais santykiais.
        • Meilė suvokiama per atliekamas paslaugas. Jei myli, tai turi padėti.
        • Meilė suvokiama per palaikymą. Jei myli, tai turi palaikyti, pagirti, padrąsinti.„Dabar apmąstykite, kurios meilės kalbos jums trūksta savo santykiuose? Tarkime, jūsų partneris jums nepadeda, nors jums tai svarbu, tuomet reiškia, kad jums trūksta paslaugų. Nesako komplimentų, vadinasi, trūksta padrąsinimų. Porose labai dažnai pasitaiko taip, kad vienam reikia vieno, o kitam kito, dėl to poros prasilenkia ir nesusikalba. Taip yra paprasčiausiai dėl to, kad skiriasi jų meilės kalbos.

          Turite kalbėti ne savo mėgstama meilės kalba, o ta, kurios reikia jūsų partneriui.

          Kitaip tariant, reikia žinoti, ko reikia jūsų partneriui, ir jam tai duoti, lygiai taip pat išsiprašyti iš jo ar jos to, ko reikia jums. Taigi turite kalbėti ne savo mėgstama meilės kalba, o ta, kurios reikia jūsų partneriui“, – tikina psichoterapeutė.

          Anot specialistės, norint išlaikyti darną ir laimę santykiuose, vertėtų vadovautis ir šiais patarimais:

          • Viena kritika, trys pagyrimai. Santykiuose derėtų taikyti ir banalią visų įstaigų taisyklę – vieną išsakytą kritiką atsverti trimis pagyrimais.
          • Mąstymą nukreipti iš problemų ieškojimo į tai, o kaipgi tas problemas reikėtų išspręsti. Gilinimasis į problemas paprasčiausiai sukelia stresą, pykčius ir kivirčus.
          • Laimės ieškoti aplinkoje. Vienas iš pačių paprasčiausių būdų, kaip padidinti laimės kiekį santykiuose (jei yra stresas, santykių atšalimas), vertėtų tiesiog kiekvienam atskirai tos laimės prisisemti kitur. Tiktų apsilankymai renginiuose, pabuvimas su savo draugais, užsiėmimas mėgstama veikla. Tokiu atveju kiekvienas iš aplinkos pasipildysite teigiamos energijos.
          • Palikti problemas. Dalis jų gali išsispręsti ir tokiu būdu. Kartais problemos taip ilgai būna išdiskutuojamos, kad jų išspręsti tampa neįmanoma. Tokiu atveju jas geriau tiesiog palikti ir nejudinti.

          Psichoterapeutė Genovaitė Petronienė pasiūlė išbandyti ir dar vieną pratimą, kuris apskritai padėtų pakeisti požiūrį į savo partnerį ir pamatyti jį ar ją ne tik neigiamoje, bet ir teigiamoje šviesoje.

          „Užsimerkite ir pamatykite savo partnerį tuomet, kai jis jums labiausiai patiko, prisiminkite tą auksinį jo ar jos vaizdą. O dabar įsivaizduokite, kuo šis žmogus taptų, jeigu jis išreikštų viską, kas jame yra geriausio?

          Tai, ką jūs įsivaizduojate, pasirodo, ir yra tiesioginė laimės formulė. Yra toks posakis – kiekviename iš mūsų yra dvi begalybės: teigiama ir neigiama. Ir ta begalybė, kurią labiau palaikome, ta labiau ir vystosi.

          Taigi papasakokite savo partneriui tą gerąją jo pusę ir paprašykite jo ar jos padaryti tą patį apie jus. Jei žmoguje matote tik šviesiąją jo pusę ir būtent ja domitės labiausiai, tuomet ir santykiai klostysis kur kas geriau“, – Psichologijos ir mokymų centro „Azimovas“ organizuotame seminare „Nuo ko priklauso laimė ilgalaikiuose santykiuose?“ pasakojo psichoterapeutė Genovaitė Petronienė.


Panašūs straipsniai:




Genovaitė Petronienė
Genovaitė Petronienė - psichologė psichoterapeutė
16 metų užsiimu psichterapine bei psichologine praktika. Padedu įveikti krizes,taikau į gilesnius pokyčius orientuotą egzistencinę ir psichodinaminę psichoterapiją. Konsultuoju suaugusius. Privačios konsultacijos Vilniuje, Basanavičiaus 18 А-43
Kontaktai: mobilus +37068604243
Elektroninis paštas: genute.petroniene@gmail.com