Psichoterapinės istorijos

    • Meilė, vienatvė, skaipas Labas vakaras, ar gerai matosi? Už skaipo ekranėlio ryškėja šviesus kambarys, pas mus jau temsta, o Amerikoje šviesu. Nemėgstu konsultuoti per skaipą. Bendraudama kompiuteriu nesijaučiu iš tiesų susitikusi. Juk taip svarbu pamatyti žmogų, pajausti jo būseną, o plokščias ekranas tuos sodrius pojūčius ir jausmus negailestingai apkarpo. ...
    • Psichoterapinė istorija: Aš pati būsiu sau terapeutė Ilgą laiką man atrodė, kad Giedrės istorijai trūksta spalvų, ir nekilo ranka apie ją rašyti. Tačiau retkarčiais tarsi iš rūko išryškėdavo toks tipiškos lietuvės moters tragedijos vaizdas, kad visgi nusprendžiau šią istoriją pristatyti. Pakeliui telefonu tvarkydama reikalus, skubiai įbėgusi į kabinetą ši žvitri greitakalbė keturiasdešimtmetė atrodė ...
    • Psichoterapinė istorija: Kaip Edis pademonstravo savo aktorinį talentą Kai Edis atėjo pirmą kartą, nebūčiau patikėjusi, kad su šiuo droviu trisdešimtmečiu gali nutikti tokie perversmai. Tą pirmą dieną jis atrodė kaip tipiškas depresijos simptomais besiskundžiantis klientas, o mūsų paskutinių susitikimų metu aš ir visi kiti nežinojome, kaip sumažinti jo begalinį aktyvumą. – Apsispręsti ateiti užėmė ...
    • Psichoterapinė istorija: Atgaivinti vidinį vaiką Net nenusivilkęs blizgančios striukės tik prisėdęs šis trisdešimtmetis įtariai paklausė: – Ar jūs galite atgaivinti mano vidinį vaiką?  Ar imsitės kartu su manimi praeiti visais keliais ir klystkeliais?- nors balsas buvo melodingas, jis gręžė mane skvarbiu žvilgsniu, tačiau dar didesnį nerimą kėlė gerai apgalvota šypsena.  Ir visgi ...
    • Psichoterapinė istorija: “Kodėl aš esu ant šios žemės?” – Padarykite taip, kad aš ko nors norėčiau! Nes noriu tik numirti. Vaikystėje, būdavo, įlipu į medį, sėdžiu, žiūriu į apačioje vaikštančius žmones ir nesuprantu, dėl ko gyvenu. Iš tiesų, man nieko daugiau ir nereikia, nebent stebėti gyvenimą kaip vaiduokliui. – O kodėl stebėti blogai? Tokių ...
    • Psichoterapinė istorija: Uždusintas pyktis Kai pro mano duris vėl įėjo Aurelija, nė nenujaučiau, kad man bus lemta tapti kontroliuojančia mama.  Aurelija buvo pasirodžiusi prieš gerą dešimtį metų, bet keliskart apsilankiusi dingo. Mokėsi informatikos, atsiminiau, jog ji buvo iš tų retų merginų, kurios sugeba likti be draugo net ir būdamos vyrų ...
    • Psichoterapinė istorija: Kilmingieji ir tarnai Anos pasaulis man trapiai gražus. Tas žavus pojūtis, kaip ji išgyvena kiekvieną gyvenimo smulkmeną, niekad nebuvo prieinamas tokiam skubančiam žmogui kaip aš. Savaitę versti straipsnį, dvi dienas plauti buto langus. Žinau, kad kokybė ne visad siejasi su sugaištu laiku, juolab abejonėm, bet aš jai pavydžiu ...
    • Bauginančios paslaptys dirbtuvėje Matyt, žmonių tipologiją sukūręs Jungas buvo teisus: mes iš prigimties kaip dėlionės detalės daugiau ar mažiau tinkame vieni kitiems. Su Ramune „sulipome“ per patį pirmą susitikimą. Buvo žiemos vakaras, už lango tvyrojo tamsa, bet aš kažkodėl neįjungiau didžiosios lempos. Nedidukė, gal dvidešimt penkerių, kažkuo primenanti ...
    • Matau, koks aš blogas   Pirmiausia sutikau Karolio mamą. Ji buvo graži kaip karalienė ir baisi kaip atominis karas: kovojo su visu pasauliu, neva priešai aplinkui tik ir kėsinasi ją pažeminti. Pastaruoju metu moteris kovojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo, o su manimi ėmė kautis, nesutikdama išeiti iš konsultacijos laiku. ...
    • Ar galite padėti mesti rūkyti? Jis paskambino man prieš tris metus. –        Ar jūs galite hipnoze numalšinti norą rūkyti? – balsas buvo melancholiškas, kimus. –        Jei tai tik įprotis, galime bandyti, bet jei rūkymu slopinate nerimą, pyktį –  nustosite rūkyti, kita priklausomybė prilips. Gal susitikime ir pakalbėkime? Į kabinetą įėjęs žmogus smarkiai priminė ...
    • Susipažinkite: mazochistas – Šią savaitę kelias dienas žmona nerėkė, tiesiog puiku. O po to vėl ėmė mane mokyti. Ne tą padariau, ne tą pasakiau. Man nuolat kas nors krenta iš rankų, o ji tyčiojasi. Arba ji mane vis skubina, jos reakcija greita, ji daro daug darbų iš ...
    • Kaip Indrė mokėsi atsipalaiduoti Indrė nemokėjo atsipalaiduoti. Tą matė visi. Išvydusi žmogų, ji puldavo įtemptai pasakoti savo problemas, apmąstymus, patirtis. Užėjus pas ją į svečius į akis krito, kaip ji nuolat reguliuoja vaikus, kurie ką nors daro ne taip. Gimus trečiam vaikui pasidarė dar sunkiau. Bet ir iki vaikų ...
    • Neatsargus apsinuoginimas Seniai su juo bešnekame vien apie darbą. Tarsi nuo sėkmės darbe priklausytų viskas – laimė, savęs vertė. Gyvena su sena motina, su kuria beveik nesikalba, draugės neturi apie penkerius metus ir tarsi nelaukia. Artimiausias žmogus – tėvas, pašventęs gyvenimą mokslui, jau miręs. Artimuosius pakeičia įsivaizduojama ...
    • Katastrofa bus rytoj Bijau iš esmės. Labiausiai mane gąsdina finansiniai dalykai. Nedarbo lygis kils, kainos kils, palūkanos kils, mokesčiai didės. Įsivaizduoju: aš pasiimu paskolą, valgau tik kruopas, butų kainos nukrenta, bedarbystė, mus (t. y. butą) parduoda iš varžytinių, aš išeinu į gatvę ir lieku tik su paskola… Arba aš ...
    • Kiekvieną rytą bijau atsimerkti – Jaučiuosi be galo kalta prieš tuos žmones, kurie man norėjo padėti, nes į naują darbą aš nenuėjau. Aš taip persigandau ir taip neturėjau jėgų, kad tiesiog negalėjau. Man labai baisu ieškoti darbo. Aš bijau, kad nueisiu į darbą ir nesusitvarkysiu, pavėluosiu, iš viso nesugebėsiu ...
    • Manija ir depresija Staiga man šovė mintis aplankyti psichologą. Pas psichiatrus aš seniai gydausi, maniakinė – depresinė psichozė, visada vargstu rudenį ir pavasarį. Gydytojai sako: jūsų būsenos kaip supynės, su kritimais ir pakilimais, o tame – savas žavesys. Bet aš nejaučiu žavesio, kai viskas eina žemyn – vien ...
    • Neromantiškas psichinio ligonio gyvenimas „Nežinau, jau ta mūsų šeimynėlė: nieko nepakeisi, nieko nepadarysi. Kaimynė padovanojo gerą kremą, aš pasidėjau į spintą, bet matė dukros. Žiūriu – kremo jau nėra. Paklausiau dukros, ji ėmė šaukti, kad neėmė ir staiga aš jaučiu: „niukst“ į nugarą! Vyras priėjęs, sako: „Čia tu su ...
    • Nieko nepripjoviau Kuris laikas mąstau apie įdomų reiškinį: tamsiąją inteligentų pusę, kuri aiškiai įrodo pasąmonės egzistavimą. Kai kurie daug pasiekę, labai kultūringi, gal net drovūs mokslo ir meno žmonės labai mėgsta juodą humorą, grubius „praporščikų” juokus, o panaudoję „matą“ tiesiog atsigauna. Neketinu jų dėl to smerkti, net ...
    • Kietas jaunikis ieško merginos, kuri žino kas yra depresija Galiu aš pasigirti dabar apie savo drabužius? Na va, aš kietas, auksinis berniukas dabar esu. Va čia mano „broadway“ bridžai už 130 Lt, gražus diržas, marškinukai už 140 Lt, akinius pirkau už 160 Lt, atrodo kaip už 14. Gražiausi mano sexy shoes, brangiausi mano kada ...
    • Man savęs visai negaila Daugelis lietuvių moterų tiesiog veržiasi pasiaukoti dėl savo artimųjų. Visi turi būti pavalgydinti, aprengti, namai turi būti nepriekaištingai tvarkingi. Dažnai tenka rūpintis ne tik vyru ir vaikais, bet ir senais tėvais, ir anūkais. Rūpestis – pagrindinė jų gyvenimo prasmė, jei nesirūpintų kitais jos tiesiog nežinotų ...
    • Laisvalaikį reikia įveikti Nauja pacientė – 38 metų, irzli, pasitikinti savimi, šiuolaikinė. Pasakoja, kaip kasdieną perka daug maisto, jį suvalgo, po to išvemia. Vyras to nelaiko didele problema, vaikams auginti iki šiol nebuvo laiko – reikėjo įsitvirtinti ir daug dirbti. Uždirbo tiek pinigų, kad dirbti neliko jokios prasmės. ...