– Padarykite taip, kad aš ko nors norėčiau! Nes noriu tik numirti. Vaikystėje, būdavo, įlipu į medį, sėdžiu, žiūriu į apačioje vaikštančius žmones ir nesuprantu, dėl ko gyvenu. Iš tiesų, man nieko daugiau ir nereikia, nebent stebėti gyvenimą kaip vaiduokliui. – O kodėl stebėti blogai? Tokių stebėtojų pilna visa Indija. – Bet aš jaučiu, kad [...]

Kai pro mano duris vėl įėjo Aurelija, nė nenujaučiau, kad man bus lemta tapti kontroliuojančia mama.  Aurelija buvo pasirodžiusi prieš gerą dešimtį metų, bet keliskart apsilankiusi dingo. Mokėsi informatikos, atsiminiau, jog ji buvo iš tų retų merginų, kurios sugeba likti be draugo net ir būdamos vyrų apsuptyje. – Jaučiu, kad atėjo laikas, – teatrališkai nutęsė, [...]

Anos pasaulis man trapiai gražus. Tas žavus pojūtis, kaip ji išgyvena kiekvieną gyvenimo smulkmeną, niekad nebuvo prieinamas tokiam skubančiam žmogui kaip aš. Savaitę versti straipsnį, dvi dienas plauti buto langus. Žinau, kad kokybė ne visad siejasi su sugaištu laiku, juolab abejonėm, bet aš jai pavydžiu to sustojusio laiko.  Kai galvoju, kur ji gyvena, įsivaizduoju namus, [...]

Matyt, žmonių tipologiją sukūręs Jungas buvo teisus: mes iš prigimties kaip dėlionės detalės daugiau ar mažiau tinkame vieni kitiems. Su Ramune „sulipome“ per patį pirmą susitikimą. Buvo žiemos vakaras, už lango tvyrojo tamsa, bet aš kažkodėl neįjungiau didžiosios lempos. Nedidukė, gal dvidešimt penkerių, kažkuo primenanti meškiuką, mažytėm akytėm įsitempusi ji žvelgė į mane iš tamsos. [...]

  Pirmiausia sutikau Karolio mamą. Ji buvo graži kaip karalienė ir baisi kaip atominis karas: kovojo su visu pasauliu, neva priešai aplinkui tik ir kėsinasi ją pažeminti. Pastaruoju metu moteris kovojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo, o su manimi ėmė kautis, nesutikdama išeiti iš konsultacijos laiku. Po metų atslinko jos buvęs vyras. Sumišęs vyriškis pasakojo, [...]

Jis paskambino man prieš tris metus. –        Ar jūs galite hipnoze numalšinti norą rūkyti? – balsas buvo melancholiškas, kimus. –        Jei tai tik įprotis, galime bandyti, bet jei rūkymu slopinate nerimą, pyktį –  nustosite rūkyti, kita priklausomybė prilips. Gal susitikime ir pakalbėkime? Į kabinetą įėjęs žmogus smarkiai priminė psichikos ligonį*. Sukaustyti judesiai, lakstantis žvilgsnis, švelniai [...]

- Šią savaitę kelias dienas žmona nerėkė, tiesiog puiku. O po to vėl ėmė mane mokyti. Ne tą padariau, ne tą pasakiau. Man nuolat kas nors krenta iš rankų, o ji tyčiojasi. Arba ji mane vis skubina, jos reakcija greita, ji daro daug darbų iš karto, viską žino iš priekį, o aš lėtas. Siūliau jai [...]

Indrė nemokėjo atsipalaiduoti. Tą matė visi. Išvydusi žmogų, ji puldavo įtemptai pasakoti savo problemas, apmąstymus, patirtis. Užėjus pas ją į svečius į akis krito, kaip ji nuolat reguliuoja vaikus, kurie ką nors daro ne taip. Gimus trečiam vaikui pasidarė dar sunkiau. Bet ir iki vaikų gimimo Indrė niekada nesėdėjo nieko neveikdama, bijojo masažo, niekada neišgerdavo, [...]

Seniai su juo bešnekame vien apie darbą. Tarsi nuo sėkmės darbe priklausytų viskas – laimė, savęs vertė. Gyvena su sena motina, su kuria beveik nesikalba, draugės neturi apie penkerius metus ir tarsi nelaukia. Artimiausias žmogus – tėvas, pašventęs gyvenimą mokslui, jau miręs. Artimuosius pakeičia įsivaizduojama visuomenė. Šiandien jis nuleidęs galvą, tarsi susigėdęs. “Prieš savaitę mane [...]

Bijau iš esmės. Labiausiai mane gąsdina finansiniai dalykai. Nedarbo lygis kils, kainos kils, palūkanos kils, mokesčiai didės. Įsivaizduoju: aš pasiimu paskolą, valgau tik kruopas, butų kainos nukrenta, bedarbystė, mus (t. y. butą) parduoda iš varžytinių, aš išeinu į gatvę ir lieku tik su paskola… Arba aš pradedu griaužti ir kaltinti save. Man jau atrodo, kad [...]