Vairuotojas kruvinas, akyse balta

Dabar užsimerk ir nuosekliai prisimink, kas tą dieną įvyko. Tau reikia pamatyti vaizdus, bet vaizdai turi savaime ateiti į galvą. Kai pamatysi vaizdą, pasakok apie jį.

Rytas, visi pagiringi, vasara, juokaujam, mama skambinėja, kad grįžčiau namo, bet niekas neveža. Aš ir pusbrolis sėdame į juodą „Hondą“, vairuoja girtas draugas.
Ką dabar jauti?
Sunkumą visur, labiausia kojose. Kojos atrodo sunkios (verkia). Atrodo, kad vėl sulūš.
Pabandyk atpalaiduoti kojas ir pasakok toliau.
Kelias vingiuotas, skamba tranki muziką. Staiga vairuotojas pradeda labai greitai važiuoti, lenkia mašina. Aš šneku telefonu ir žiūru, kad mes čiuožiam nuo kelio. Girdžiu, kaip daužosi metalai. Atsimerkiu – prieš mane sueižėjęs stiklas, iš mašinos rūksta dūmai, vairuotojas šalia kruvinas, visa striukė aplieta krauju, medžiai šalia išlūžę, visas mašinos priekis sustumtas, kad aš beveik visa prispausta. Išsigandau dūmų, kad gali užsidegti ir sprogti, rėkiu visiems lipti. Per jėgą ištraukiau koją.
Ką jauti?
Įtampą krūtinėj.
Stenkis kvėpuot ramiai. Stebėk tą jausmą ir nieko nedaryk, kai jis pasikeis, pasakyk.
Vairuotojas iššliaužia iš mašinos. Bandau pastatyti koją, supratau, kad lūžo. Pusbrolio veidas kas sekundę vis labiau tinsta. Aš isterijoje, rėkiu, verkiu, akyse balta, matau tik kontūrus, laikausi už pusbrolio. Atvažiuoja greitosios su neštuvais, įneša vairuotoją ir mane.
Atvažiuoja mano tėvas, labai rėkia, visur ieško manęs – ar nemirusi, pamatė mane, pagriebė, norėjo nešti į savo mašiną, daktarai nedavė. Atvežė į priimamąjį, žiūriu, kaip gaivina žmones ir sėdžiu kampe, man labai baisu.
Ką jauti?
Spaudžia galvą.
Ramiai kvėpuok ir stebėk savo galvą. Pabandyk nuo pat kojų pajausti savo kūną, ir jei bus įsitempusių vietų, pamėgink jas atpalaiduoti. Kai atsipalaiduosi, pasakok toliau.
Daktaras maigo koją, ją skauda, labai skauda, po to peršviečia, pasikvietė daugiau daktarų, aptarinėja. Man pasako, kad reiks operuoti. Aš bijau. Labai. Nežinau, ką su manimi darys. Operacinėje leidžia vaistus. Manęs neužmigdė – gręžė, kalė, į vieną pusę mėtė kruvinus tamponus, tarpusavy šmaikštavo. Kai atsibudau, labai skaudėjo, nieko šalia nebuvo, buvo klaiku.
Dabar giliai kvėpuok ir nebegalvok apie avariją. Stenkis atpalaiduoti kūną, kad visos įsitempusios vietos atsileistų. Prisimink, kada tau paskutinį kartą buvo gera ir ramu.

Ji kreipėsi praėjus metams po avarijos. Nors jau praėjo tiek daug laiko, ji vis dar bijo važiuoti mašina. Automobilyje įsitempia, apsipila prakaitu, negali žiūrėti, kai yra lenkiama.
Ką tokiomis aplinkybėmis gali padėti psichologas? Patyręs traumą žmogus visada sunerimsta, kai susiduria su įvykį primenančiom aplinkybėm – pvz. eina gatve, kurioje jį užpuolė; važiuoja kalnuose slidėmis, kur yra gavę traumą ir t.t. Bet sėkmingu atveju baimė būna stipri tik keletą mėnesių, o po to pamažu blunka. Kai traumos padariniai lieka ilgam, tai vadinama potrauminiu stresu. Tokiu atveju psichoterapijoje įprasta taikyti sisteminį nujautrinimą. Jis gali pareikalauti kelių mėnesių darbo.Klientas transo būsenoje turi kaip galėdamas gyviau atsiminti tai, kas jį labiausiai išgąsdino. Ypač svarbios baltos dėmės, kuriose atmintis tarsi išsitrynė, ir siaubas įsirašė į pasąmonę, iš kurios ir kyla visas iracionalumas – pvz. žmogus negali ramiai jaustis net lėtai važiuojančioje mašinoje. Taigi, baimė tarsi yra baigtinė ir turi būti „išbijota“, bet kad taip įvyktų, reikia pasižiūrėti baimei į akis, o ne nuo jos bėgti. Psichologai prašo žmogų kuo stipriau, su visomis smulkmenomis – spalvom, garsais, kvapais, kūno padėtimi ir t.t. – atsiminti įvykį, ir kai jį vėl apima baimė, padeda jam atsipalaiduoti. Tam tinka įvairios relaksacijos formos – atpalaiduojant raumenis, kvėpuojant, ramiai stebint labiausiai įtampą keliančią vietą. Po to, kai baimė sumažėja, reikia vėl grįžti prie bauginančių prisiminimų ir daug kartų tai kartoti. Kitas žingsnis – kartu atsisėsti į nevažiuojantį automobilį ir mokytis atsipalaiduoti jame, po to atsipalaiduoti lėtai važiuojant ir taip toliau. Taip baimė pamažu traukiasi.

Straipsnis pirmą kart buvo publikuotas:

 

http://www.manokarjera.lt/Default4.aspx?BlogID=72992464-bb07-446c-9c13-709bcd057a16&readcomment=1


Panašūs straipsniai:




Genovaitė Petronienė
Genovaitė Petronienė - psichologė psichoterapeutė
16 metų užsiimu psichterapine bei psichologine praktika. Padedu įveikti krizes,taikau į gilesnius pokyčius orientuotą egzistencinę ir psichodinaminę psichoterapiją. Konsultuoju suaugusius. Privačios konsultacijos Vilniuje, Basanavičiaus 18 А-43
Kontaktai: mobilus +37068604243
Elektroninis paštas: genute.petroniene@gmail.com