Išsimiegoti, kad būtum kaip naujai gimęs

Gydant darboholikus arba depresiškus žmones dažnai tenka kalbėti apie miegą. Nuo vienokių ar kitokių miego problemų kenčia beveik pusė žmonių, perkopusių per penkiasdešimtmetį.

Bet daugelis atkakliai nenori rūpintis savo miegu: “Visada buvau stipri. Niekada negalvojau kaip kokia pensininkė anksčiau eiti miegoti” O juk tiek nuo nervinio išsekimo, tiek nuo fizinių ligų sveikstama būtent išsimiegant.

Kiek laiko reikia miegoti? Apie 8 valandas. Aišku, būna ir išimčių. O kas bus jei miegosi trumpiau? Kai kurie žmonės gali savaitėmis miegoti tik po penkias ar keturias valandas. Bet tyrinėtojai rado, kad net jei neišsimiegojęs jaučiatės gana žvalus, smegenų veikla lėtėja, lėčiau atliekate užduotis, darote daugiau klaidų.

Yra du nemigos tipai. Jei neužmiegama vakare, tai susiję su per daug aktyvia veikla prieš atsigulant. Jeigu atsibundama per anksti ryte – tai ženklas apie depresiją. Nemiga gali kilti ir dėl per mažos kūno temperatūros pakilimo dieną, ypač sunkiai užmiega ligoniai, kurie dieną daug guli, o sportuojantys žmonės miega gerai.

Miegojimas dviese blogina miego kokybę. Bendro gyvenimo pradžioje artumas svarbiau už miegą, norisi ištirpti vienas kitame, miegama labai susiglaudus. Miegojimas liečiantis tik kojomis ar rankomis leidžia išsimiegoti kokybiškiau. Beje, miegojimo būdas informatyvus: tas žmogus, kuris pirmas atsuka nugarą labiau nori nusišalinti. Nemiga gali sietis su blogomis miegojimo sąlygomis – nepatogia lova, triukšmu. Juk tiek laiko praleidžiame miegodami! Tai gal verta gerai įsirengti miego sąlygas?

O ką daryti, kai nesimiega? „Kai naktį atsibundu, nesikeliu, kad visai neišsibudinčiau, bet dažnai prasivartau iki ryto, sapnas pusiau stovi akyse. Lyg miegu, lyg ne, bjaurus jausmas, iš ryto jaučiuosi kaip visai nemiegojusi.“  Kai nesimiega, svarbiausia atsikelti ir bent pusvalandį ką nors veikti, kas pavargtumėte, pavyzdžiui, skaityti. Prarasite valandą, tačiau, greičiausiai, išlošite visą likusią naktį.

Man miegas pats svarbiausias dalykas. Gerai išsimiegojau – darbas rankose tirpsta, su žmonėmis gerai, o nemiegojus bjauri savijauta. Jei neišmiegojau kelias dienas, peršąlu, ima skaudėti galvą. Kai vakare neužmiegu, dažnai persivalgau, toks bejėgiškumas, nors galvą į sieną daužyk. Artėjant nakčiai, jau su baime laukiu: ar pavyks užmigti? Paguliu, jaučiu, nesimiega, tada taip susinervinu, kad visai išsibudinu.

Baimė neužmigti gali tapti priežastimi, dėl kurios neužmiegama. Psichologai siūlo: užuot kamavęsi lovoje, atsikelkite ir bent valandą darykite darbus, kuriuos senai atidėliojate, o po to gulkitės. Jei kas nors galėtų tokį žmogų priversti naktį dirbti, matyt užmigtų ir dešimtį metų nemigos kamuojamas žmogus.

Kartais blogą miegą lemia blogi sapnai. Žmonės turintys daugiau psichologinių pergyvenimų sapnuoja daugiau. Sapnai parodo jūsų giluminę būseną. Norėdami suprasti, ką jie reiškia, pagalvokite: ką jautėte sapnuodamas, kas jūsų gyvenime sukelia tokius jausmus? Prisiminkite sapne buvusius daiktus, vietą, kurioje vyko sapnas, sapno veikėjus – ką ji jums primena? Susidarykite sapno schemą, suskirstydami sapno įvykius į keletą veiksmų: iš pradžių, tada, po to.

Pvz.: sapnuoju, kad turiu pereiti per upę, bet nėra tilto. Tolumoje pamatau tiltą, bet kai prieinu, pamatau, kad tiltas veda į upės viduryje esančią salą. Sapno schema: iš pradžių nėra išeities, po to ji atsiranda, tačiau tai – tik dalinė išeitis. Kas mano gyvenime primena šią schemą?

Intuityviai bandykite pajausti, ar atsakymas teisingas. Kai kurie žmonės neatsimena sapnų. Sapnus atsimename, jei atsibundame sapnų fazės metu, kitų fazių metu neatsimename. Bet atsiminimas labai greitai blunka. Norint atsiminti sapną, būtina vaizdinę informaciją pervesti į žodinę, perpasakoti sapną balsu.

Daugelis blogo miego priežasčių visgi yra psichologinės. Ypatingai retai miegas nukenčia dėl biologinių smegenų sutrikimų, kurie yra tiriami “Miego klinikoje”. Gydytis vaistais nuo nemigos labai pavojinga. Jie tinka tik trumpam, kol atsistatys fizinė ir psichinė būklė, toliau vartojant prie jų psichologiškai ir biologiškai priprantama, neretai dozes tenka didinti ir organizmas nustoja pats gaminti migdančias medžiagas. Taigi daugiau galvokime apie savo jausmus dieną ir  sapnai bus saldūs.


Panašūs straipsniai:




Genovaitė Petronienė
Genovaitė Petronienė - psichologė psichoterapeutė
16 metų užsiimu psichterapine bei psichologine praktika. Padedu įveikti krizes,taikau į gilesnius pokyčius orientuotą egzistencinę ir psichodinaminę psichoterapiją. Konsultuoju suaugusius. Privačios konsultacijos Vilniuje, Malūnų 6a-2
Kontaktai: mobilus +37068604243
Elektroninis paštas: genute.petroniene@gmail.com