2011.06.05
Šiandien savęs neįsivaizduojame be kompiuterio, interneto ir visų įmanomų bendravimo programų. Jei namuose dingsta internetas, jaučiamės nejaukiai, nors net neketinome tuo metu juo naudotis. Pamiršę mobilų telefoną, grįžtame jo pasiimti. Visi šie daiktai tapo neatsiejama mūsų asmenybės dalis, tačiau psichologai, pripažindami, kad šiuolaikinės technologijos gerokai palengvina gyvenimą perspėja, kad jos silpnina mūsų natūralų gebėjimą prisitaikyti prie aplinkos, kenkia atminčiai ir daro mus mažiau kantrius.
Pakeitė ne tik bendravimą, bet ir mąstymą
Ką mums suteikia technologijos ir ką atima? Anot psichologės Genovaitės Petronienės, greitai į šį klausimą nebegalės atsakyti niekas, nes technologijas kiekviename žingsnyje naudos visi. Dabar dar galima rasti vieną kitą žmogų, kuris užsispyręs nenaudoja mobilaus telefono, vienas kitas pensininkas neturi interneto, vienas kitas žmogus nėra socialiniame tinkle „Facebook“, pasaulyje kol kas dar yra vietų, kuriose nėra ryšio, bet po metų kitų tai galutinai išnyks.
„Manau, technologijos labiausiai pakeitė dvi sritis: bendravimą ir mąstymą. Be jokių abejonių, technologijos suteikė laisvę – dabar galima palaikyti ryšį su žmonėmis esant toli nuo jų ar judant iš vienos vietos į vietą. Tai sumažina vienišumo jausmą ir suteikia saugumo – visada galima paskambinti, parašyti, visada galima kreiptis pagalbos.
Kita vertus, technologijos, kaip ir bet koks kitas komfortas, silpnina natūralias galimybes prisitaikyti. Dabar mamos nebeįsivaizduoja situacijos, kad galėtų nekontroliuoti vaiko mobiliu telefonu, joms atrodo, kad jos neištvertų nerimo nežinodamos, kas su juo vyksta, tačiau anksčiau kuo puikiausiai ištverdavo. Dabar galima perspėti, kad vėluoji į susitikimą, o anksčiau žmonės turėdavo ateiti laiku, nes perspėti nebuvo įmanoma. Arba sustoję kelyje ir neturėdami galimybės iškviesti meistrą, žmonės, priešingai nei dabar, patys pasikeisdavo automobilio padangą“, – svarstė psichologė.
Pašnekovė prisipažino turinti kolegą, kuris nenaudoja mobilaus telefono, ir visada prieš susitikdama su juo jaučianti neįprastą įtampą – o jei dėl kokių nors priežasčių ji vėluos ar apskritai negalės tą dieną ateiti į susitikimą? Juk pranešti jau nebebus kaip. Tuo tarpu anksčiau žmonės kažkaip susidorodavo su panašiomis situacijomis.
Anot jos, kai kurie žmonės, piktnaudžiaudami komfortu, regresavo taip toli, kad dabar net nesveikai kontroliuoja kitus – pavyzdžiui, psichologės pacientės motina, būdama blogos nuotaikos, skambina jai kas dešimt minučių. Kitas pacientas, kurį kamuoja liguistas pavydas, nuolat skambinėja žmonai. Jei tik ši neišgirsta skambučio, jis kelia pavydo sceną. Dar vienai geraširdei gydytojai pacientai skambinėja dieną naktį, jei tik kas suskausta.
„Taigi vieno žmogaus laisvė dažnai atsimuša į kito žmogaus nelaisvę – mobilus telefonas mums neleidžia ką nors veikti visiškai netrukdomai, artimieji neretai nori ir gali įsiklausyti, kur ir su kuo mes esame, norėti mūsų dėmesio, pagalbos, klientai – kaitalioti susitikimo laikus, viršininkai – užkrauti naujomis užduotimis ir pan.“, – teigė G. Petronienė.
Dėl didžiulių informacijos srautų nebemokame sutelkti dėmesio į vieną dalyką
Internetas, psichologės teigimu, didina priklausomybės grupei jausmą – „aš esu ne vienas, turiu šeimą, draugų ratą“. Anksčiau vienišiai iš tiesų su niekuo nebendraudavo, o dabar ir jie turi „Facebook“ ir, nori nenori, yra labiau įtraukti į bendravimo tinklus, tiesa, tik virtualiai. Pensininkams internetas realiai sumažina vienišumo jausmą
Tačiau pats bendravimas darosi jau kitoks. Bendravimas technologijų būdu suteikia daugiau laisvės – kai mūsų nemato galima drąsiau išreikšti tai, ko nedrįstume, o jei norime ką nors nuslėpti – taip pat nesunku tai padaryti.
Tai, pavyzdžiui, suteikia galimybę susipažinti droviems žmonėms, tačiau toks didelis komfortas turi tas pačias pasekmes, kaip ir nemokėjimas pakeisti padangos – kai tenka bendrauti realybėje, gali būti kur kas sunkiau. Žmogus, kuris įprato su mumis bendrauti internetu, pamato mūsų antrąją pusę, kuri gali nesijungti su pirmąja ir ne visada lengva su tuo susitaikyti, kai suvoki, kad įdomus ir mielas žmogus, kurį jie matė internete, nuslėpė savo depresijos, nervingumo periodus, o dabar teks su jais taikstytis. Štai vienas jos pacientas jau metus uoliai ieško draugės pažinčių svetainėse, spėjo rasti tris moteris, dvi po kelių susitikimų jį atstūmė, todėl jis nusprendė, kad susirašinėjimas daug labiau jaudina ir daug gražesnis už tikrus susitikimus, todėl su trečia iš viso neskuba susitikti.
Todėl, anot pašnekovės, vis daugiau atsiranda atvejų, kai, netgi gyvendami kartu, žmonės stengiasi ir toliau išlikti virtualiame ryšyje vienas su kitu arba sėdėdami ant tos pačios sofos internetu komunikuoja su kitais žmonėmis, net masturbuojasi žiūrėdami į kompiuterį, o tikrovėje tarpusavyje nebendrauja. Psichologė teigė iš tiesų turėjusi tokius pacientus, kurie matėsi tik du kartus per mėnesį, bet kasdien vienas kitam parašydavo daugybę žinučių ir elektroninių laiškų, vaikinui tekdavo masturbuotis prie interneto, ji ieškojo kitų pažinčių, bet tokie keisti santykiai tęsėsi net trejus metus, kol viskas sugriuvo.
„Technologijų naudojimas labai pakeitė ir tai, kas vyksta mūsų galvose – mūsų dėmesį, atmintį, mąstymo stilių. Technologijos suteikia milžiniškas galimybes iš karto gauti daug informacijos. Tiesa, ji ne visada kokybiška, bet ir kokybiškos informacijos dabar gauti kur kas lengviau nei seniau. Atrodytų, žmonės turėtų tapti protingesni, daugiau žinantys. Tam tikra prasme taip ir yra – pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonėms naršymas internete stabdo smegenų senėjimą.
Tačiau gyvenimą su lengvai pasiekiama informacija galima palyginti su gyvenimu didmiestyje. Psichologai nustatė, kad dauguma daug pasiekusių žmonių visgi yra kilę iš provincijos (žinoma, nterneto amžiuje provincija jau kitokia). Didmiestyje galimybių labai daug, dėl to žmogus nebesistengia fokusuotis į keletą dalykų giliau ir nebesistengia veikti pats, tik vartoja informaciją, provincijoje žmogus apribotas ir jo dėmesys daug geriau koncentruotas. Kai į mūsų smegenis patenka daug nebūtinos informacijos, nuolat trikdo nereikalingi skambučiai, laiškai, sumažėja dėmesio koncentracija ir sugebėjimas priimti naują informaciją. Būtent su šiais pokyčiais siejamas vaikų hiperaktyvumo padidėjimas. Daugelis jaunų žmonių nebeskaito knygų ne todėl, kad nenori, o dėl to, kad nebegali sukaupti dėmesio į tokį ilgą tekstą“, – pasakojo pašnekovė.
Pasirodo, blogėja ir atmintis – ji nebetreniruojama, todėl daugelis žmonių nebeatsimena draugų gimimo dienų, banko kodų ir pan.
Žmonės širsta, kad negali prasukti nuobodesnių gyvenimo valandų
„Įpratę viską gauti greitai žmonės darosi nebekantrūs, mažiau kontroliuoja save, greičiau įširsta, kai kas nors vyksta per lėtai, nebeištveria nuobodesnių gyvenimo valandų ir nesugeba susikaupti į savo vidų, patys sukurti gyvenimo įdomumą – norisi tiesiog „prasukti“ nuobodžią valandą kaip varginančią ir pabodusią filmo atkarpą, įsipilti į save naujos įdomios informacijos“, – sakė G. Petronienė.
Kai kurie žmonės taip priprato prie technologijų teikiamų malonumų, kad tai tampa priklausomybe. Pavyzdžiui, atėjęs į kiną ar spektaklį, žmogus vis tiek visą laiką rašinėja SMS ir naršo internete, kitas kas penkias minutes jaučia nenugalimą norą patikrinti mobiliu telefonu, ar neatėjo naujas elektroninis laiškas, o negalėdami prieiti prie mobilių telefonų, interneto, videožaidimų, jie tampa irzlūs, užsidarę, apatiški – patiria tuos pačius simptomus, kokie atsiranda narkomanams, alkoholikams ir kitų priklausomybių atstovams.
Ar galima būtų gyventi be technologijų? Anot psichologės, tai dabar sau gali leisti tik mažai komunikuojantys žmonės, o kiti iš karto susidurtų ne tik su slogia vidine būsena ir jausmu, kad gyvenimas eina pro šalį, bet ir su dideliu aplinkos, norinčios greitai mus pasiekti ir panaudoti, spaudimu. Bet kuriuo atveju retkarčiais tai padaryti be galo sveika – tai leidžia ir vėl pajausi natūralų gyvenimo tempą, savo vidų ir pamatyti kas iš tikro gyvenime svarbu, o kas – ne.
„Man pačiai tenka tai patirti, kai važiuoju į kalnus. Ten 2-3 savaites nėra jokio tinklo, neveikia net mobilus telefonas, gal dėl to šios kelionės taip gydančiai veikia žmones“, – prisipažino pašnekovė.
http://mokslas.delfi.lt/technology/kas-vyksta-su-mumis-kai-pamirstame-mobilu-telefona-sugenda-internetas-ar-nuluzta-skypeas.d?id=46289563
Panašūs straipsniai:
16 metų užsiimu psichterapine bei psichologine praktika. Padedu įveikti krizes,taikau į gilesnius pokyčius orientuotą egzistencinę ir psichodinaminę psichoterapiją. Konsultuoju suaugusius, paauglius ir poras. Privačios konsultacijos Vilniuje, Žemaitijos g.6
Kontaktai: mobilus +37068604243
Elektroninis paštas: genute.petroniene@gmail.com