Norite būti kūrybiškos? Liaukitės buvę geros dulkių šluostytojos!

kurybNe veikli, agresyvi, „vyriška“ kūrėja, o švelni, maloni, „moteriška“ rūpintoja. Ar ne šito dažniausia tikimasi iš moters? Tačiau kai tokia „nemoteriška“ moteris pasiekia įspūdingų rezultatų, visų akys nukrypsta į ją. Žavimasi jos energija, gebėjimu būti laiminga. Psichoterapeutė Genovaitė Petronienė atkreipia dėmesį, kad jaunesniosios kartos moterys yra kūrybiškesnės. Tačiau kūrybiškumas – savybė, kurią galėtų atskleisti ir sustiprinti tos moterys, kurių ši savybė buvo ar tebėra užgniaužta.

Nekūrybiška – ne nuosprendis

Kokios vis dėlto savybės būdingos kūrybiškoms moterims? Kaip joms pavyko atlaikyti visuomenės spaudimą? Anot psichoterapeutės, tokios moterys yra darbštesnės, valingesnės, ambicingesnės. Skirtingai nei nekūrybiškos, kurios mažiau pasitiki savimi ir tiesiog tęsia kitų ar savo senus darbus.

„Kūrybiškos moterys nebijo pasipriešinti, labiau mėgsta laisvę, labiau intravertiškos – ne taip puola bendrauti, ne taip labai pasiilgsta bendrystės su kitais žmonėmis. Jos taip pat mažiau prislėgtos, ne tokios depresiškos, lankstesnės“, – vardija kūrybiškų moterų savybes G. Petronienė.

Tyrimai taip pat atskleidė, kad kūrybiškos moterys per savo gyvenimą neturėjo vieno pastovaus darbo.

Tačiau „nekūrybiška moteris“ nėra nuosprendis. Psichoterapeutės G. Petronienės tvirtinimu, visos moterys galėtų geriau išskleisti jų prigimtyje esančius kūrybinius gebėjimus, jei tik pasistengtų.

Slopina šeima ir mokykla

„Kūrybiškumas formuojamas kitaip nei asmenybės ar charakterio bruožai. Visų pirma, tai yra gana paslaptinga, ne iki galo aiški sąvoka. Žmogus iš prigimties yra kūrybiškas. Yra nustatyta, kad net 80 proc. vaikų yra kūrybiški darželiniame amžiuje. Kūrybiškumas kaip toks yra duotas žmogui, bet jis gali nesiformuoti dėl tam tikrų priežasčių. Remiantis viena iš teorijų, jei žmogaus neužspausi, nekankinsi, tai kūrybiškumas išsiskleis savaime“, – sako G. Petronienė.

Kaip pavyzdį ji pamini vaikus, kuriuos užspaudžia mokykloje – jie būtinai privalo kažką daryti, elgtis vienaip ar kitaip, ugdomas bandos jausmas, vaikai mokomi neišsišokti. Pasitaiko, kad vaikų kūrybiškumą užgniaužia griežti, viską ribojantys tėvai. Net ir meno mokyklos kartais užspaudžia taip, kad vaikai ima elgtis šabloniškai.

Kita teorija, pasak psichoterapeutės, teigia, kad žmogus pats savaime yra kūrybiškas yra tik iki dvejų metų. Po to jis nebenori būti kūrybiškas – tingi.

„Vieniems žmonėms patinka pirmoji teorija, kitiems – antroji. Tačiau jeigu pritaikytume pirmąją, kuri tiktų tiek trisdešimties, tiek penkiasdešimties metų moteriai, visų pirma turėtume išlaisvinti ją nuo tų dalykų, kurie jai trukdo. Pradėkime ją girti, kad ji pasitikėtų savimi, kad išdrįstų prieštarauti, duokime jai kūrybinių užduočių, kad ji galėtų tą kūrybą išreikšti. Ko gero, jai tai pavyks“, – sako G. Petronienė.

Anot psichoterapeutės, tokiai moteriai, lygiai kaip ir vyrui, tereikia maksimaliai gerų sąlygų dirbti. Kad aplinka stimuliuotų, reikia naujų, įdomių vaizdų, garsų, naujų žmonių, naujų šalių, mąstančių ir kūrybingų kolegų. Ši labai turtinga aplinka taip pat turėtų būti palanki emociškai – žmogui reikia, kad jį priimtų, skatintų rizikuoti ir kažkas nustatytų darbo rezultato terminą – vadinamąjį „deadline‘ą“.

Pradėti reikėtų nuo diagnozės

Kodėl kai kurie psichologai tvirtina ir netgi remiasi tyrimais, kad nelaimingi žmonės yra kūrybiškesni?

„Kuo žmogus labiau patenkintas gyvenimu, tuo jis mažiau kuria. Kūrybai reikalinga tam tikra įtampa. Liūdesys yra viena iš tų emocijų, dėl kurios nesutariama – vieni sako, kad jis skatina kūrybiškumą, o kiti tvirtina, kad kaip tik neskatina. Tačiau baimė, nepasitenkinimas tikrai labai skatina, o, pavyzdžiui, depresija, labai kenkia kūrybai. Depresija yra į save nukreiptas pyktis, kai žmogus nemato prasmės. Tačiau aštrusis egzistencinis liūdesys arba ilgesys kaip tik labai paskatina“, – atkreipia dėmesį G. Petronienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad kūrybos tikslas paprastai sutampa su vidurio amžiaus krizės laikotarpiu. Krizė pati nesuteikia kūrybos tikslo, kuris atgaivina ir palaiko kūrybą. Dažnai kūrybinis produktyvumas išauga senatvėje prieš mirtį. „Kūrybinis produktyvumas dažnai sumažėja ties 30–35 metais, paskui stabteli ties 50–60 metų, o po 60-ies ir vėl kyla. Į gyvenimo pabaigą žmonės pradeda rūpintis skubiai ką nors nuveikti“, – aiškina psichoterapeutė.

Savo kūrybiškumą norinčios atgaivinti moterys, pasak G. Petronienės, pirmiausia turėtų nusistatyti sau diagnozę, kodėl ši jų savybė neatsiskleidžia. Reikėtų pasverti visus veiksnius, kurie trukdo: ar dėl to kalta aplinka, o gal beviltiškumo būsena, apatija, savęs nuvertinimas: „Ai, neturiu ką pasakyti, niekam nebus įdomu, ką pasakysiu“. Kitoms gali trukdyti baimė, ką žmonės pasakys. Jos bijo, kad jas puls kritikuoti, nuvertins, juoksis iš jų. Kai kurioms moterims tiesiog trūksta šios srities žinių, jos nežino metodų, kaip elgtis.

„Labai svarbu sau susidaryti sąrašą, ko trūksta, ir tada jau gydytis, nes kai yra diagnozė, yra ir gydymas“, – tvirtina psichoterapeutė.

Penki žingsniai kūrybiškumui išskleisti

  1. Petronienė išskiria ir penkis žingsnius, kurie padėtų moterims susigrąžinti kūrybiškumą į savo gyvenimą.
  2. Atsikratykite per didelio pareigų krūvio. Dažniausiai moterys neleidžia sau būti laisvomis, todėl labai nedaug jų yra laisvos. Galima sakyti, kad jos išdrabsto save į smulkmenas. Reikėtų, kad jos sau pasakytų: „Nėra laiko padaryti šitam dalykui“. Derėtų tai pasakyti piktai.
  3. Pasitelkite drąsą ir optimizmą laukdamos. Jeigu jau iškovojote laiką sau, nesėdėkite ir nesigriaužkite, kad nedirbate. Dažnai moterys tiesiog neišlaukia, kol atsiras kūrybinių idėjų – joms pritrūksta atkaklumo ir ambicijos, kad sau skirtą laiką vertintų kaip būtiną įsibėgėjimą. Reikėtų susitaikyti su mintimi, kad kūrybinės mintys nepradės byrėti tarsi iš dangaus.
  4. Susiraskite pagalbininkų. Tai galėtų būti žmonės, kurie palaikys, patars, paskatins, arba speciali literatūra. Jie padėtų suprasti, ką daryti su savo kūrybiškumu.
  5. Nebijokite nepritarimo. Nebijokite, kad kažkas pasmerks. Visos moterys visą laiką kažko bijo. Nebijokite!
  6. Mažiau domėkitės, kas ką blogo pasakė. Visada bus kas nors, kas apie jus ar jūsų kūrybą pasakys ką nors bloga. Pasistenkite į tai nekreipti dėmesio. Kritika padeda tik labai energingoms, kūrybingoms asmenybėms, o ne pradedančioms ar toms, kurios jautė nuolatinį spaudimą, buvo užgniaužtos.

Psichoterapeutė taip pat pripažįsta, kad naujoji karta – tiek vyrai, tiek moterys – yra gerokai kūrybiškesnė.

„Kūrybiškumas dabar yra madoje – „ant bangos“. Netyrinėju didelių, gilių meninių projektų, tačiau pastebiu kasdienį kūrybiškumą reklamoje, dizaine. Visi stengiasi daryti kitaip, originaliau. Jauni žmonės yra vienareikšmiškai kūrybiškesni. Be to, dabar jauni vyrai yra labiau „moteriški“, o moterys – labiau „vyriškos“. Tai liudija, kad moterų kūrybiškumą varžantys stereotipai ir aplinkybės pamažu nyksta. Ateityje, jei kuris nors žmogus nebus kūrybiškas, tai tik dėl to, kad jis turės kokių nors asmeninių priežasčių, pavyzdžiui, nuolatos liūdės, neatras sau vietos visuomenėje“, – svarsto G. Petronienė.

 

Pirmą kartą spausdinta: „Rask laiko sau“·2016 m. liepos 20 d.

 


Panašūs straipsniai:




Genovaitė Petronienė
Genovaitė Petronienė - psichologė psichoterapeutė
16 metų užsiimu psichterapine bei psichologine praktika. Padedu įveikti krizes,taikau į gilesnius pokyčius orientuotą egzistencinę ir psichodinaminę psichoterapiją. Konsultuoju suaugusius. Privačios konsultacijos Vilniuje, Basanavičiaus 18 А-43
Kontaktai: mobilus +37068604243
Elektroninis paštas: genute.petroniene@gmail.com